Jaunųjų krepšininkių pagrindu sudaryta Vilniaus „Kibirkšties-VKM“ komanda su vyr. trenere Jurgita Štreimikyte-Virbickiene priešakyje kloja pamatus ateičiai.
Jos treniruojama dublerinė „Kibirkšties-MRU“ ekipa Moterų lygoje per penkerias rungtynes lieka nelaimėjusi, tačiau ne tai yra svarbiausias dalykas. Pagrindinis siekis – augančių žaidėjų tobulėjimas.
„Darbuojamės ir judame į priekį, pereiname per keletą čempionatų – Moksleivių krepšinio lygą (MKL), Moterų lygą, federacijos projektus, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ sakė J. Štreimikytė-Virbickienė. – Kas mokosi „Ozo“ sporto mokykloje ir turi treniruotes ryte bei vakare, be abejonės, į priekį eina žymiai greičiau, gana nemažai tvirtėja fiziškai. Per savaitę būtinai bent viena treniruotė būna fizinio rengimo. Treneriui visada norisi daugiau ir greičiau, bet proceso nepagreitinsi.“
„Kibirkšties-VKM“ komandoje rungtyniauja keturios praėjusių metų Europos jaunučių vicečempionės, iš kurių ryškiausiai išsiskiria Audronė Zdanevičiūtė. 16-metė gynėja vidutiniškai pelno po 21,6 taško ir pagal šį rezultatą lygoje yra antra.
Dominykai Gerkytei tai – antrasis sezonas Moterų lygoje, kur ji fiksuoja 9 taškų ir 4,2 atkovotų kamuolių statistiką. Debiutantėms Gerdai Raulušaitytei ir Gabrielei Sederevičiūtei sekasi skirtingai: pirmoji įmeta po 6,4 taško ir atkovoja po 4,6 kamuolio, tuo metu antroji renka po 1 tašką ir 5,5 atkovoto kamuolio.
Apie jų ir kitų „Kibirkšties-VKM“ krepšininkių progresą tinklalapis „Moterulyga.lt“ kalbėjosi su trenere J. Štreimikyte-Virbickiene.
– Kokius įžvelgiate pagrindinius postūmius ir kas galbūt vyksta lėčiau nei norėtųsi? – tinklalapis „Moterulyga.lt“ paklausė J. Štreimikytės-Virbickienės.
– Kas lėčiau, aišku, pats sunkiausias dalykas yra kažkokį netikusį, senąjį įgūdį pakeisti nauju įgūdžiu. Kaip bebūtų, mūsų smegenys yra tingios ir dirba šablonais, ypač kai atsiranda nuovargis ar yra įtempta situacija. Daugiau po truputį pakeliame galvas, matome ne tik save ir kamuolį, bet ir drauges, stengiamės atlikti perdavimą, žaisti greičiau, visų rungtynių metu palaikyti tempą.
Taip pat išsidėstymas, po truputėlį nebemaišome viena kitai. Atsiranda kamuolio judėjimas, nes perdavimų praktiškai buvo labai mažai. Vis tiek dauguma ateina iš savo komandų, kur buvo lyderės, o iš tų lyderių kažkaip reikia sulipdyti komandą.
– Komanda prieš šį sezoną pasipildė trimis Europos vicečempionėmis (Dominyka Gerkyte, Gerda Raulušaityte ir Gabriele Sederevičiūte). Ar jos kažkuo nustebino jus?
– Kad nustebintų, tai ne, nes aš pažinojau jas. Mes faktiškai dėl jų subūrėme šitą komandą aukščiausioje lygoje, kad jos įgautų patirties, kad prieš fiziškai stipresnes varžoves pasiruoštų rinktinėms. Kai kurioms reikia daugiau drąsos, kai kurioms kitų dalykų, ties kuriais yra silpnesnės. Be abejonės, prieš vaikui ateinant tu esi susidaręs tam tikrą vaizdą. Yra kas pateisina (lūkesčius), kai kas truputį nustebina, kai kas galbūt yra kitaip nei įsivaizdavai.
– Turite aiškią lyderę Audronę Zdanevičiūtę (vid. po 21,6 tšk. per mačą). Kaip, jūsų akimis, jai sekasi apsitrinti šiame lygyje? Galbūt ji jau pasirengusi dėti dar vieną žingsnį kopiant aukštyn?
– Žinote, priklauso, ar tu esi lyderis, kur visi yra vienodi, ar esi lyderis, kur yra daug stipresni. Manau, bus laikas ir ji pereis į pagrindinę „Kibirkšties-MRU“ komandą. Ar ji tam pasiruošusi, bus matyti sezono pabaigoje, nes turi išmokti tam tikrus dalykus, kad pereitų ten. Iš kitos pusės reikia žiūrėti, ar pagrindinėje sudėtyje tobulės, ar gaus žaidimo laiko.
– Kamuolys beveik visada būna jos rankose. Kas jai leidžia išsiskirti komandoje?
– Manau, kad ji visur turi kamuolį savo rankose, va čia ir yra tas dalykas. Norint pereiti į aukštesnį lygį, turi išmokti kamuoliu dalintis ir su kitais. Nemanau, kad aukštesniame lygyje visą laiką turėsi kamuolį savo rankose, turi išmokti žaisti ir be kamuolio. Lygiai taip pat ir gynyboje. Kaip bebūtų, kuo toliau eini, iš tavęs yra reikalaujama daugiau, ne tik pelnyti taškus, bet tuo pačiu ir matyti aikštelę, skirstyti kamuolį, gintis ir daug kitų dalykų.
– Panašios sudėties MKL jaunių komandoje jūsų puolėja Emilija Grigaliūnaitė yra dominuojanti žaidėja (vid. po 15,4 tšk., 13,8 atk. kam., 22,2 naud. bal.), bet Moterų lygoje jai sekasi sunkiau (vid. po 3 tšk., 4 atk. kam., -3,3 naud. bal.). Kas ją stabdo?
– Labai gaila, kad ji nėra mūsų rytinėse treniruotėse, kuriose daug dirbame individualiai ir dėl to žaidėjos eina į priekį, o vakarinėse treniruotėse neturime daug laiko. Paskui žaidėjos eina į savo komandas, žaidžia rungtynėse. Užtai jai ir trūksta individualaus darbo, kadangi su ja reikėtų nemažai dirbti individualiai. Prie viso to, fizinis pasirengimas dar nėra kaip aukštaūgės, yra daug dalykų, ties kuriais dar reikia padirbėti. Kai tu jausiesi stipriau fiziškai, manau, ateis ir pasitikėjimas. Kai ateina pasitikėjimas, ateina ir taškai.
– Iš kurių žaidėjų tikitės proveržio dar šiemet?
– Tikiuosi iš tų, kurios sportuoja, žaidžia rinktinėse, su kuriomis dirbama (individualiai). Kad jos nedemonstruoja (rezultatų dabar), manau, būtų stebuklas, jei atėjęs 15 metų vaikas demonstruotų rezultatus aukščiausioje moterų lygoje. Tokių nėra daug, daugiausiai mūsų žaidžiančių krepšininkių amžiaus vidurkis yra 16 metų. Reikia būti realistais su lengvu optimizmu. Nereikia galvoti nerealių dalykų. Viskas vyksta pamažu. Be abejonės, aš iš jų tikiuosi daugiau ir greičiau, bet proceso nepagreitinsi. Kiekviena tobulėja savo ritmu.
