Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką nuo šiol pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. Kartą į ketvirtį leidžiamame leidinyje yra apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, dėmesys skiriamas krepšinio lygų aktualijoms bei šios sporto šakos asmenybėms.
Antrajame žurnalo numeryje buvo pristatyta Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio 2019 metų veiklos ataskaita, prisimintos vyrų, moterų ir jaunimo rinktinių vasaros stovyklos bei „Hoptrans“ 3×3“ turnyras. Savo mintimis apie jį dalinosi šios sporto šakos debiutantas Jonas Mačiulis, o dar negirdėtais pasakojimais apie Sidnėjaus olimpiadą nustebino tuometinis rinktinės narys Dainius Adomaitis.
Savo įžvalgomis apie moterų krepšinį pasidalino Europos čempionė ir šiuo metu LKF moterų krepšinio projektų vadovės pareigas einanti Lina Brazdeikytė. Pateikiame jos publikaciją, o pilną žurnalo versiją galite rasti čia.
Teksto autorė: Lina Brazdeikytė, žurnalas „Krepšinio namai“
Šiek tiek istorijos
Ar žinojote, kad krepšinį Lietuvoje pirmosios pradėjo žaisti moterys? Krepšinis atkeliavo į Lietuvą ankstyvais 1920 m. Jau po dvejų metų, 1922 m. įvyko pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Vyrai savo pirmenybių turėjau laukti dar dvejus metus (1924 m.). Moterys aplenkė vyrus ir taurės varžybose – 1925 metais surengtos pirmasis moterų krepšinio taurės turnyras (taurę įsteigė operos dainininkė Vincė Jonuškaitė).
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1937 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. Tolimesnėms galimoms pergalėms kelią užkirto karas ir Sovietų Sąjungos okupacija. Lietuvai susigrąžinus laisvę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo ir į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose.
Skambiausia pergalė – 1997 Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vieta ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą, prieš save praleisdamos tik dvi Europos komandas (1998 m. Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. – Rusiją ir Prancūziją).
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m.
Merginų U20 rinktinė dalyvavo 8 A ir 6 B diviziono čempionatuose. Aukščiausias laimėjimas – 2010 m. FIBA Europos čempionate pasiekta 6 vieta (trenerė Ramunė Kumpienė).
Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvavo keturis kartus. Aukščiausi laimėjimai – 8-oji vieta 2001 ir 2009 metais.
Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14 A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose. Didžiausias laimėjimas – 2008 m. iškovotas auksas (trenerė R. Kumpienė)
Merginų U16 rinktinė dalyvavo 11 Europos A ir 3 B diviziono čempionatuose. Skambiausios pergalės – 2006 m. Europos čempionate iškovota 3-ioji vieta (trenerė R. Kumpienė), 2019 m. laimėtas sidabras (treneris Vilius Stanišauskas).
Klubinis moterų krepšinis Lietuvoje
Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo. Jis dažnai tapatinamas su čempionate dalyvaujančių komandų skaičiumi. 2004-2007 metais moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo 5-6 komandos. Tais metais moterų rinktinė dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose (užimta 4-oji ir 6-oji vietos) bei pasaulio čempionate (iškovota 6-oji vieta).
2008-2018 metais LMKL čempionate dalyvavo 7-8 komandos. Tačiau rinktinės rezultatai buvo jau prastesni – užimtos 8-14 vietos, o nuo 2016 m. rinktinė finaliniuose Europos čempionatų etapuose apskritai nedalyvavo.
Yra ir kita nuomonė – kad moterų rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo šalies čempionato dalyvių skaičiaus, tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. 1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės (dabartinė Europos taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“).
Eurolygoje 2000-2014 m. (išskyrus 2012-2013 sezoną) kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą – Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“. Tuo pačiu metu moterų rinktinės rezultatų kreivė nuo 2008 m. ėmė leistis žemyn, nors klubinis krepšinis gyvavo net labai gerai.
Atidžiau pažvelgus į prestižiniuose Europos turnyruose dalyvaujančių komandų gyvavimo metus, pastebima šiek tiek kitokio pobūdžio tendencija – ilgalaikiškumas. Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau TEO, sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta ir 2006 m. 4-oji) sutampa su moterų rinktinės gerais pasirodymais Europos bei pasaulio čempionatuose.
Įdomumo dėlei palyginkime merginų jaunimo rinktinių rezultatus su moterų rinktinės rezultatais.
Merginų U16 rinktinė 2006 metais iškovojo Europos čempionato bronzą. Po dvejų metų tų pačių merginų pagrindu sudaryta rinktinė puikiai pasirodė U18 Europos čempionate, parveždama į Lietuvą auksą bei iškovodama kelialapį į U19 pasaulio čempionatą, kuriame po metų užėmė 8-ąją vietą. Praėjus dar metams, 2010 m., merginų U20 rinktinė Europos čempionate buvo šeštos. Šioms kovų užgrūdintoms merginoms pridėkime 5 metus ir 2015 metais pamatysime moterų rinktinės šuolį Europos čempionate iš 14-osios į 8-ąją vietą.
Panašią chronologinę rezultatų seką galima matyti ir sekant Lietuvos 2019 metų merginų U16 rinktinės rezultatus.
2018 metais Lietuvos krepšinio federacija surengė FIBA U16 Europos čempionato finalinį etapą Kaune. Pagrindinis šio projekto tikslas buvo populiarinti moterų krepšinį ir išsaugoti vietą A divizione ateinančiai stipriai kartai. 2019 m. merginos Europos čempionate grūmėsi finale. Galima prognozuoti, kad 2021 metais joms turėtų visai gerai sektis U18, o 2023 m. – U20 čempionatuose. Pridėkime merginoms dar 4-6 metus, ir 2027-2029 m. turėtume stebėti moterų rinktinės rezultatų šuolį (prisiminkime, kad kaip tik šio šuolio viduryje yra 2028-ieji, kurie į Los Andželo olimpiadą sukvies geriausius pasaulio atletus).
Nepaisant visų išvardintų rezultatų, pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų dėmesio moterų krepšiniui stoka bei kaltinimų tyčiniu jo žlugdymu. Atsižvelgdama į tai, LKF sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo, moterų krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą. Šių LKF darbuotojų tikslas – identifikuoti egzistuojančias kiekvienos srities problemas, rasti jų sprendimo būdus, bei juos įgyvendinti.
Mergaičių/moterų krepšinio problemos
- Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje. Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
- Formuojama neigiama nuomonė apie moterų krepšinio padėtį Lietuvoje bei LKF darbą.
- Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje:
- maža mergaičių imtis ugdymo piramidės pagrindą sudarančiose U10 bei U12 kategorijose;
- konkurencijos nebuvimas vyresnėse amžiaus kategorijose;
- tarptautinio lygio varžybų trūkumas žaidėjų ugdymo metu.
- Jaunų specialistų trūkumas mergaičių krepšinyje. Jauni specialistai negauna pakankamai žinių iš mokymo įstaigų. Patyrę specialistai nesidomi krepšinio treniravimo metodikos naujovėmis.
Sprendimai
Identifikavus problemas, LKF vykdo daugybę projektų bei iniciatyvų joms spręsti.
Suprasdama mergaičių fizinio aktyvumo stoką ankstyvame amžiuje ir matydama neigiamą visuomenės požiūrį į sportuojančią moterį, LKF vykdo projektus pradinių klasių moksleivėms („Iššūkis žvaigždei“, „NIKE Vikruolių taurė“, „Mokyklų krepšinio 3×3 turnyras LKF taurei laimėti“, „Jr. NBA”). Aktyviai naudojami įvairūs informacijos sklaidos kanalai ir būdai mergaičių fiziniam aktyvumui skatinti – nuo skrajučių platinimo iki žinių apie konkrečius sėkmingais sportuojančių merginų pavyzdžius.
LKF vykdo projektą U14 amžiaus kategorijos mergaitėms „Aukime kartu“, o U12 amžiaus kategorijos mergaitėms – „Ateik, išmok, pranok!“. Šie projektai skatina tėvus domėtis atžalų sportine veikla, aktyviai dalyvauti joje ir palaikyti sportuojančias mergaites. Siekdama populiarinti mergaičių krepšinį, 2018 m. vasarą LKF Lietuvoje organizavo FIBA Europos U16 čempionatą.
Siekiant motyvuoti su mergaitėmis dirbančius trenerius, suteikti jiems naujausių žinių apie treniruočių planavimą, organizuojami mergaičių treneriams skirti seminarai. Aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose projektuose, vienijančiuose su mergaitėmis dirbančius trenerius ir treneres moteris. Skiriamas išskirtinis dėmesys jaunimo rinktinių nares išugdžiusioms trenerėms ir specialistėms, parengusioms daugiausiai žaidėjų moterų lygai.
Siekdama sudaryti jaunosioms krepšininkėms kuo palankesnes sąlygas tobulėti, LKF nuo 2017 m. finansuoja U15 merginų rinktinės dalyvavimą EGBL čempionate. 2019-2020 sezoną EGBL čempionate dalyvavo ir U17 merginų rinktinė.
Skiriamas finansinis skatinimas klubinėms komandoms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Nuo 2015 m. LKF vykdo antrą pagal pajėgumą moterų krepšinio čempionatą. Nuo 2018 m. LKF perėmė ir viso šalies moterų krepšinio čempionato (A ir B divizionų) organizavimą.
Visi vykdomi LKF žingsniai turi bendrą tikslą – aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymas moterų rinktinei ir jų trenerių motyvavimas. Siekiama sugrąžinti Lietuvos moterų rinktinę į Europos elitą.
