Trenerė Milda Sauliūtė šią vasarą gavo neeilinį kvietimą sudalyvauti Slovėnijoje FIBA rengiamuose mokymuose.
Milda Sauliūtė
| Komanda: |
Alytaus RKL-GUT.LT |
| Pozicija: | PG |
| Amžius: | 40 |
| Ūgis: | 175 cm |
| Gimimo vieta: | Vilnius, Lietuva |
Alytaus sporto ir rekreacijos centre dirbanti ir 2007-2008 m. bei 2011-2012 m. gimimo mergaites treniruojanti strategė buvo vienintelė iš Lietuvos trenerių, deleguota pasisemti žinių ir patirties iš Europoje pasižymėjusių krepšinio asmenybių, tad tokio pasiūlymo neatsisakė.
Stovykloje savo žiniomis dalinosi tokie asmenys kaip FIBA Šlovės muziejuje pagerbta Slovakijos trenerė Natalia Hejkova bei Serbijos moterų rinktinės vairininkė Marina Maljkovič.
„Šie mokymai man davė dar didesnį pasitikėjimą savimi ir tikėjimu savo darbu. Kad pasirinkau tą darbą, kurį aš noriu dirbti“, – po stovyklos įspūdžiais dalinosi praėjusiame sezone su Alytaus „RKL-GUT.LT“ marškinėliais žaidusi krepšininkė.
M. Sauliūtė ne tik sudalyvavo keturias dienas trukusioje stovykloje, tačiau ir iš 20 Europos trenerių buvo išrinkta tarp geriausiai pasirodžiusių.
Moterulyga.lt pakalbino M. Sauliūtę apie FIBA stovykloje įgytas žinias, patekimą tarp geriausių bei pasiūlymą tęsti mentorystės programą.
– Iš ko gavote kvietimą dalyvauti FIBA trenerių mokymuose?
– Paskambino Moterų lygos direktorė Rima Valentienė ir pasiūlė sudalyvauti. Aš sutikau, nes tai buvo puiki proga patobulėti ir pasimokyti.
– Ar buvote vienintelė deleguota Lietuvos trenerė?
– Taip, iš trenerių buvau vienintelė. Bet su manimi dar važiavo Lietuvos teisėja Milita Stalaučinskaitė.
– Kokio tai masto ir lygio renginys?
– Mokymuose susirinko dvidešimt trenerių iš įvairių Europos šalių. Taip pat buvo panašus kiekis susirinkusių teisėjų. Buvo daug įvairių treniruočių, kurias stebėjome. Mokymuose turėjome teorines paskaitas ir praktines treniruotes, kurias turėjome pravesti U14 Slovėnijos rinktinėms.
Buvo sudarytos trys komandos, kurioms buvo paskirta po trenerių grupę. Tad apskritai turėjome tris treniruotes. Gavome ne tik teorinių žinių, bet ir įvairių idėjų bei patarimų. Buvo labai naudinga.
FIBA toliau tęsia mentorystės programą, todėl jie atsirinko keturias treneres, o tarp tų išrinktų trenerių patekau ir aš. Su manimi pateko Rumunijos, Serbijos ir Kroatijos atstovės.
– Ką šis įvertinimas suteikia?
– Tolimesnė mentorystės programa apima nuotolinius pasikalbėjimus su psichologe, nuotolinius seminarus ir vizitą pas dvi labai žymias moterų treneres – Natalią Hejkovą ir Serbijos moterų rinktinės strategę Mariną Maljkovič. Visų šių renginių datos bus aiškios, kai bus paskelbtos Eurolygos rungtynių tvarkaraščiai.
– Ar tikėjotės būti išrinkta tarp keturių geriausių?
– Aš atlikinėjau tas užduotis taip pat, kaip dirbčiau namuose su savo auklėtinėmis. Nesitikėjau, kad būsiu išrinkta. Mūsų darbą vertino tie instruktoriai, kurie mokymuose mums dėstė tas teorines paskaitas. Kokiais kriterijais jie rėmėsi, negaliu atsakyti. Jie to neįvardino, tik pasakė, kad atsirinko keturias treneres.
Treniruotėse pravedėme vieną kitą pratimą. Jie akcentavo, kad turime prieiti prie kiekvienos žaidėjos ir patarti bei pataisyti, jei kažkas yra netvarkinga. Gal jie tai pastebėjo, nes aš tikrai mėgstu prieiti prie kiekvienos žaidėjos patarti asmeniškai. Ne kažkaip tai bendrai.
– Gal FIBA mokymuose kažką sužinojote, ko apie treniravimą dar nežinojote?
– Galbūt tai, kaip kartais žaidėjoms užduoti pačius tikslingiausius klausimus, kaip tiksliausiai nukreipti jas tinkama kryptimi... Visi šie mokymai man davė dar didesnį pasitikėjimą savimi ir tikėjimu savo darbu. Kad pasirinkau tą darbą, kurį aš noriu dirbti. Bandysiu pritaikyti įgytas žinias savo auklėtinėms. Žiūrėsime, kaip čia mums seksis.
– Ar po šios stovyklos bent kažkiek pasikeitė jūsų požiūris į treniravimą?
– Aišku, kad pasikeitė. Jei matai, kad nesiseka, tu, kaip ir būdama žaidėja, turi stotis ir mąstyti, ką darei ne taip ir toliau dirbti. Galbūt kažką pakeisti savo strategijoje, taktikoje ir ieškoti tų gerų sprendimų.
– Kurie renginyje dalyvavę asmenys paliko didžiausią įspūdį?
– FIBA moterų trenerių stovykloje lankėsi Silvia Font, Janez Drvaric ir Albena Branzova. Šios trenerės tikrai žinomos Europoje. Stovykloje mes į jas visas vardais kreipėmės. Iš tikrųjų visos trenerės buvo labai draugiškos, labai mielos, fainos. Susibendravome, juokavome, bendravome ir stovyklos pabaigoje susikeitėme kontaktais. Susikūrėme socialiniuose tinkluose grupę, todėl manau, kad bendrausime dar ilgai.
– Ar savo planuose turite daugiau tokių stažuočių?
– Jei tik pasitaikys galimybė, tai manau, kad tikrai dalyvausiu. Tokie renginiai duoda labai daug patirties.
– Ar iš savo krepšininkės karjeros galite išskirti trenerę, iš kurios daugiausiai išmokote?
– Nežinau, neišskirčiau kažkokio tai vieno, nes visi treneriai turėjo savitų pliusų. Iš kiekvieno trenerio sužinai kažką naudingo. Prie kiekvieno trenerio kažką išmokai. Prie kiekvieno trenerio tu tapai geresne žaidėja. Negaliu kažkurio vieno išskirti, nes mano karjeroje visi treneriai man buvo geri. Prie kiekvieno iš jų žengiau žingsnelį geresnės žaidėjos linkme.
