Lietuvos moterų krepšinio rinktinės puolėja Gabija Meškonytė ir Rygos TTT trečiadienio vakarą 70:65, o bendrai serijoje 142:118 įveikė Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkes ir pateko tarp 16 geriausių moterų Europos taurės komandų. Po mačo lietuvė teigė, kad ji džiaugiasi komandos pasiekimu, o kartu pridūrė, jog Rygoje ji vėl atrado mėgavimąsi krepšiniu.
Rygoje vykusiame atsakomajame pirmojo Europos taurės etapo atkrintamųjų mače G. Meškonytė per beveik 29 minutes pelnė 9 taškus (3/8 dvit., 1/2 trit.), atkovojo 4 kamuolius, blokavo 2 metimus, perėmė 1 kamuolį, 4 kartus prasižengė, 2 kartus suklydo ir sukaupė 8 naudingumo balus.
G. Meškonytės atstovaujamas klubas su Pirėjo ekipa šį sezoną žaidė net keturis kartus – dukart reguliariojo sezono metu, kuomet žaidė grupių etape, o po to viskas susidėliojo taip, kad Rygos TTT ir Pirėjo „Olympiakos“ vėl surėmė ginklus jau atkrintamųjų varžybų etape.
„Iš tikrųjų sunku žaisti prieš komandą keturis kartus, kur varžovai gali būti išsiscoutinę (išsianalizavę – red.) viską – visus derinius ir visas gynybas, – pasakojo krepšininkė. – Antrosiose atkrintamųjų rungtynėse „Olympiakos“ buvo kiek geriau pasiruošusios prieš mūsų gynybą ir graikės naudojosi mūsų stepoutu (trumpu dvigubinimu po žaidimo du prieš du – red.) prie pick and rollų, bet labai džiaugiuosi, kad pavyko visus keturis kartus laimėti. Rungtynės Rygoje turbūt buvo sunkesnės nei Graikijoje, bet svarbiausiai, kad laimėjome ir važiuojame toliau.“
„Top 16“ etape lietuvės ekipos lauks Prancūzijos komandos La Rošo „Roche Vendee Basket“ ekipos iššūkis.
Prancūzės šį sezoną Europos taurėje patyrė du pralaimėjimus ir pirmajame atkrintamųjų etape vieną mačą sužaidė lygiosiomis, tačiau būtent prieš prancūzes Rygos komandai nebūtinai bus lengva.
„Manau, kad visos prancūzių komandos yra labai fiziškos. Būtent tai gali būti mums sunku. Mes pačios irgi žaidžiame ganėtinai fiziškai gynyboje, bet manau, kad bus truputį sunkiau, nes prancūzės bandys atsakyti tuo pačiu ar net didesniu fiziškumu.
Kiek žiūrėjau prancūzių komandas, jų žaidimas labai banguoja. Mūsų varžovės yra laimėjusios prieš stiprias komandas, bet po to pralaimi prieš tokias komandas, prieš kurias, atrodo, neturėtų pralaimėti. Sunku pasakyti varžovių lygį, bet fiziškumas bus svarbiausias dalykas šioje serijoje“, – sudėliojo „Top 16“ etapo akcentus G.Meškonytė.
Lietuvė prieš dvejus metus buvo patyrusi kryžminių kelių raiščių traumą, kuri jai buvo antroji G.Meškonytės karjeroje, tačiau mūsiškė pernai po 21 mėnesio nežaidimo grįžo į aikštelę ir turėjo banguojantį sezoną Ispanijoje, kur žaidė Gernikos „Lointek“ komandoje.
Šįmet Rygos TTT klube (neskaitant susitraumavusios legionierės, kuri sužaidė trimis mačais mažiau – red.) G.Meškonytė yra ketvirta rezultatyviausia Latvijos ekipos gretose Europos taurės varžybose.
Mūsiškė aikštelėje praleidžia po 26,5 minutės, per kurias renka po 8,3 taško (39,6 proc. dvit., 29,2 proc. trit., 87,5 proc. baud.), atkovoja po 4,4 atšokusio kamuolio ir per mačą vidutiniškai sukaupia po 7,1 naudingumo balo.
Anot lietuvės, žaidimas Rygoje padėjo atgauti esminį dalyką.
„Jaučiuosi tikrai atsigavusi. Taip, galime sakyti, kad nežaidžiau pusantrų metų. Praeitas sezonas irgi buvo banguotas, nes pradžioje negaudavau daug laiko žaisti, po to įsivažiavau, tačiau būdavau labiau rolės žaidėja, kur neturėjau didelio vaidmens komandoje.
Sezono pradžioje Rygoje reikėjo irgi prisitaikyti, nes buvau šiek tiek atpratusi nuo pagrindinės žaidėjos vaidmens, bet tas psichologiškai duoda tikrai daug.
Man atrodo, kad reikėjo man pačiai sau įrodyti, jog galiu žaisti aukštame lygyje. Esu labai dėkinga treneriui ir visai TTT organizacijai, nes jie man padėjo grįžti ir mėgautis krepšiniu, nes galbūt vienu metu buvo susivyravęs tas mėgavimasis krepšiniu, atrodė, kad dirbi darbą ir žaidi iš reikalo, o dabar grįžau prie to, kad mėgaujuosi, jog galiu žaisti. Ypač dar kai nepralaimime jokių rungtynių. Tas taip pat priduoda gerų emocijų“, – atviravo G.Meškonytė.
– Antrasis atkrintamųjų mačas prieš Pirėjo ekipą buvo tau visai sėkmingas, tačiau kaip pati jautiesi žaisdama Rygos TTT komandoje?
– Rygoje man viskas labai patinka, žinau, ko nori treneris, nors, aišku, pirmieji mėnesiai buvo sunkesni, bet dabar viską žinau geriau. Pirmoje mačo pusėje buvau aktyvesnė, o antroje daugiau stovėjau kamputyje (šypsosi – red.). Man patinka tai, kaip mes dirbame, ką prieš rungtynes akcentuoja treneris. Neturiu nieko blogo pasakyti apie Rygos komandą.
– Dirbi su Martinu Gulbiu, kuris yra Latvijos moterų rinktinės vyriausiasis treneris. Koks yra tavo ryšys su juo? Ar sudėtinga su juo dirbti? Ir koks tai yra treneris?
– Pradžioje buvo sunkoka priprasti prie pastovaus trenerio rėkimo, kur treneris, atrodo, reikalavo labai daug detalių, tad reikėjo laiko įsisavinti ir suprasti, ko jis tiksliai iš manęs nori, bet dabar – santykis labai geras. Paėmus iš profesionalios karjeros jis galbūt man yra artimiausias treneris.
M.Gulbis už aikštelės ribų yra labai paprastas žmogus, su kuriuo gali apie viską pasišnekėti, o aikštelėje jis labai reikalauja detalių, bet kai supranti, ko jis nori, pas jį žaisti nėra labai sunku. Manau, kad jis – labai aukšto lygio treneris.
Paėmus mūsų komandą – kone pusė latvių vis dar eina į mokyklą ir mes esame jauna komanda, tačiau šį sezoną vis dar nepralaimėjome nė vienerių rungtynių. Manau, kad tai parodo, jog treneris yra ypač aukšto lygio.
– Koks yra Rygos TTT klubo tikslas Europos taurėje?
– Su valdžia nešnekėjome, bet mūsų treneris yra maksimalistas ir mums sakė, kad „Einu žaisti tik tam, kad laimėčiau. Bet kur, kur aš žaidžiu, visada noriu laimėti“, tačiau mes stengiamės žiūrėti vienerias rungtynes į priekį, nes nesame tokios geros, kad į kažkurią varžovių komandą galėtume pažiūrėti pro pirštus.
Dabar turime vieną traumuotą žaidėją (Dekeiya Cohen), tad jos netektis turėtų pasunkinti mūsų gyvenimą prieš Prancūzijos komandą, nes ji žaidžia ketvirtoje pozicijoje ir yra gana fiziška. Turėsime viską kompensuoti komandiniu žaidimu.
– Kaip galėtum palyginti Latvijos ir Lietuvos klubų profesionalumo lygmenį?
– Galėčiau pasakyti, kad Rygoje sąlygos yra idealios, viskuo yra pasirūpinta. Aišku, kai aš žaidžiau „Kibirkštyje“, tuomet lygis buvo dar žemesnis, nes komanda dar nežaidė Europos taurėje ar kituose europiniuose turnyruose.
Rygoje – viskas padaryta. Gauname pavalgyti po kiekvienos treniruotės, yra kineziterapeutai, fizinio rengimo treneriai.
Tos pačios treniruotės nėra ilgos, jos yra labai produktyvios, tad niekada nesame tokiame dideliame nuovargyje. Bent jau aš manau, kad tai yra gerai, nes tada turi noro žaisti ir nėra taip, kad stengiesi išgyventi tiek treniruotes, tiek rungtynes.
Ir šiaip, mūsų komandinė dvasia yra labai gera, kadangi visos komandoje labai gerai sutariame.
– Ar norėtum grįžti žaisti į Lietuvą?
– Sunku atsakyti. Sugrįžimas priklauso nuo to, kokius pasiūlymus turėčiau ir kokio lygio būtų tos komandos. Aš esu namų žmogus, mane traukia arčiau Lietuvos, tad Rygoje esu laiminga, kad galiu dažnai grįžti namo ir gali mane aplankyti. Jeigu būtų komanda būtų Europos taurėje, turėtų aukštus tikslus, kodėl gi ne.
Erikas Petrikas, lrytas.lt
