„Open Smart Way MLKL“ gruodžio mėnesio MVP tapusi Klaipėdos „Neptūne-Amberton“ žibanti amerikietė Caitlin Bickle papasakojo apie patirtį pajūrio klube, laimėtą NCAA čempionių titulą ir patirtį pajėgiausioje planetos lygoje.
Klaipėdos Neptūnas-Amberton / Tvarkaraštis
Alytaus ALYTUS-GUT.LT
Klaipėdos Neptūnas-Amberton
Šiaulių Šiauliai-VilmersGruodį per trejas sužaistas rungtynes 25-erių 185 cm ūgio puolėja fiksavo 20,7 taško (76,5 proc. dvit., 47,1 proc. trit., 85,7 proc. baud.), 9 atkovotų kamuolių, 4,7 rezultatyvaus perdavimo ir 31,7 naudingumo balo statistiką.
„Nesitikėjau to, tai yra jaudinantis dalykas, – apie asmeninį įvertinimą tinklalapiui moterulyga.lt kalbėjo pajūrio ekipos lyderė. – Akivaizdu, kad tada, kai gerai žaidi ir pasieki tai, dėl ko taip sunkiai dirbi, yra malonu. Tiesiog žaidžiau krepšinį ir stengiausi daryti tai, ko reikėjo, kad laimėtume.“
Šiuo metu „Neptūną-Amberton“ (9-2) „Open Smart Way MLKL“ čempionate pagal laimėtų rungtynių kiekį lenkia tik Vilniaus „Kibirkštis-TOKS“.
Kalbėdama apie Klaipėdos ekipos sėkmę Bickle išskyrė esminį momentą, kuriuo pernelyg daug oponenčių nepasižymi.
„Galvoju, kad komanda yra puiki, smagu žaisti su šiomis merginomis, – pasakojo atletė. – Manau, kad sistema, kurią turime, yra gerai pritaikyta toms žaidėjoms, kurias turime. Pas mus komandoje, įskaitant ir mane, yra daug žaidėjų, kurios gali žaisti per kelias pozicijas. Būtent tai mūsų treneriui patinka. Tai mums padeda išlikti lygos viršūnėje. Neskaitant „Kibirkšties-TOKS“, kitose komandose to pernelyg dažnai nepamatysi.“
Tinklalapyje moterulyga.lt – išsamus pokalbis su „Open Smart Way MLKL“ gruodžio MVP Bickle apie ryšį su „Neptūno-Amberton“ vyr. treneriu Martynu Airošiumi, komandos tikslą, čempionišką NCAA sezoną, pasibandymą WNBA ir žavinčią buvusią bendražygę.
– Esate rezultatyviausia „Neptūno-Amberton“ žaidėja tiek „Open Smart Way MLKL“, tiek pasibaigusiame Europos taurės sezone. Kaip manote, kas padėjo jums spindėti?
– Pasikartosiu, bet – laisvė ir universalumas komandoje. Per karjerą dažnai atsidurdavau skirtingose pozicijose arba komandose, kuriose iš tavęs nori tik vieno dalyko, o taip niekada nebuvo tai, kai augau.
Todėl galimybė žaisti savo tikrąjį žaidimą, turėti laisvę, o taip pat jausti, kad komandos draugai ir treneriai supranta, ką kiekviena iš mūsų gali nuveikti, man labai padėjo.
– Martynas Airošius yra jaunas ir ekspresyvus treneris. Kaip galėtumėte apibūdinti ryšį su specialistu ir ko per laiką Klaipėdoje iš jo išmokote?
– Manau, kad jis mane šiek tiek privertė išeiti iš komforto zonos. Akivaizdu, jis mus stipriai spaudžia. Be to, su juo turiu gerą ryšį ta prasme, kad esu žaidusi aukščiausiu lygiu – ne tik universitete, bet ir profesionaliai Amerikoje.
Manau, kad mes tiesiog vienas kitą papildome ir galime gerai dirbti kartu. Tačiau jis taip pat mane stūmė į priekį – gruodį mūsų sudėtis buvo gerokai išretėjusi dėl traumų, todėl jis pastūmėjo mane išeiti iš komforto zonos ir tam tikrais momentais turėjau persivaryti kamuolį, kad galėtume suteikti poilsio mūsų pagrindinei įžaidėjai.
Profesionalės karjeroje man dar nebuvo tekę to daryti, todėl kartais yra labai gera, kai turi trenerį, kuris tavimi pasitiki, suteikia tokią atsakomybę ir drąsina išeiti iš komforto zonos. Tai leidžia tau dar labiau tobulėti ir būti dar sėkmingesnei.
– Sezono pradžioje „Neptūno-Amberton“ ir LCC mūšyje apsilankė aktyvūs jūsų komandos sirgaliai. Kaip iš jūsų perspektyvos atrodė ultrų palaikymas moterų krepšinyje?
– Buvo labai smagu, buvome nustebusios, kai visi atvyko į rungtynes, kadangi tuo metu šitiek žiūrovų nesirinko. Nesame vyrų komanda, kurios kiekvienos rungtynės būna sausakimšos, tad patirtis tikrai buvo smagi.
Nemeluosiu, iš pradžių galvojau, kad tai LCC sirgaliai, tačiau tada viena iš komandos draugių pasakė, jog ultros atėjo palaikyti mūsų. Tikrai smagi patirtis. Tuo metu reikėjo bandyti išgirsti, ką sako kiti žmonės (juokiasi).
– Klaipėdoje jau praleidote kelis mėnesius, ar pavyko atrasti mėgstamų mėgstamų vietų?
– Klaipėdoje visada nueinu į „Coffe King“ ir „10 Tiltų“. Tai yra mano mėgstamiausios vietos, kadangi mėgstu pyragėlius.
Mano geriausia draugė komandoje ypač mėgsta kavą, tad mes susitinkame kavinėje, ji pasiima kavos, aš – pyragėlių ir tada bendraujame.
Kalbu apie Cassidy Mihalko, ji man labai padėjo. Abi esame kilusios iš tos pačios valstijos, tad per laiką Lietuvoje galėjome geriau susipažinti.
Atvykti į naują šalį, kur yra visiškai kitokia kultūra, yra sunku. Cassidy čia yra žaidusi anksčiau, tad ji daug dalykų žino. Smagu turėti ją šalia. Ypač tada, kai pasiilgsti namų, nes ji tai puikiai supranta.
– Girdžiu, kad jūsų lietuviškų žodžių tarimas yra tikrai neblogas. Ar bandėte mokytis kalbos?
– Taip, kažkiek bandžiau. Lietuvių kalba yra sudėtinga, bet bandau išmokti kelis žodžius (šypsosi). Komandoje turime jaunuolę, kuri ne itin gerai moka angliškai, tad bandau išmokti kelis lietuviškus žodžius, kad galėčiau bent kiek su ja pabendrauti treniruotės ir bendrai dienos metu.
– Grįžtant prie krepšinio, koks yra jūsų asmeninis ir bendrai komandinis tikslas šiam sezonui?
– Asmeniškai noriu augti tiek aikštelėje, tiek asmeniniame gyvenime. Kiekvieną sezoną tu susiduri su skirtingais iššūkiais.
Kalbant apie komandą, visada norime gerai praleisti laiką, bet kartu labai norime laimėti. Žinome, ką galime nuveikti. Aišku, „Kibirkštis-TOKS“ yra turnyro lentelės viršūnėje, o „BlueIron“ taurės mače su jomis žaidėme taškas į tašką.
Pirmajame reguliariojo sezono susitikime su jomis nepasirodėme gerai, tačiau tai mūsų nesužlugdė. Kasdien dirbame, kad pasiektume pergalę prieš jas.
– 2018-2019 m. sezone su „Baylor“ ekipa tapote NCAA čempione. Koks jausmas tapti tokios istorijos dalimi?
– Pats momentas, o kartu ir jausmas buvo neįtikėtinas. Taip, neturėjau didelio vaidmens rungtynių metu, bet treniruotėse turėjau gintis prieš geriausias šalies žaidėjas, turėjau su jomis stumdytis ir suteikti iššūkį, jog jos būtų pasiruošusios rungtynėms.
Visą laiką bandėme pagrindinėms žaidėjoms mesti iššūkį, kad per treniruotes būtų kaip įmanoma sunkiau, jog tai būtų kaip tikros rungtynės. Be to, buvo labai smagu žaisti su geriausiomis JAV žaidėjomis.
Kai laimėjome titulą, buvo neįtikėtina, nes būtent kitą dieną vyko Nacionalinė šventė ir turėjome laisvadienį, kai grįžome. Buvo paradas, į kurį susirinko sirgaliai, o kartu visame studentų miestelyje vyko vakarėliai.
Buvo labai smagu, nes universitetas mūsų komandą norėjo visur įtraukti. Kai kažkas tokio įvyksta, visas miestelis yra įsitraukęs.
– Universitete dvejus metus darbavotės su legendine JAV trenere Kim Mulkey. Ką galėtumėte papasakoti apie ją?
– Ji yra aistringa ir senų pažiūrų moteris. Ji tave stums į priekį iki tol, kol gaus tai, ko nori. Mulkey turi lūkesčius kiekvienai žaidėjai ir žino, kaip ją paraginti ir išgauti norimus rezultatus.
– „Baylor“ komandoje rungtyniavote kartu su aibe žaidėjų, kurios pasiekė WNBA. Su kuria komandos drauge sukūrėte geriausią ryšį?
– Buvau ypač artima su Lauren Cox, tačiau su ja žaidžiau dvejus metus. Visus ketverius metus rungtyniavau su NaLyssa Smith. Labai mėgavausi žaidimu su ja, žinojau jos talentą ir tai, kaip nusiųsti jai kamuolį. Žinojau, kaip ji rinks taškus, ką darys aikštelėje, tad buvo labai lengva su ja žaisti.
Labai smagu matyti, kaip klostosi jos karjera, kaip ji paaugo ir išsprendė iššūkius per karjerą WNBA. Žaviuosi tuo, kad jos žaidimas visiškai prisitaikė prie WNBA.
– Kokios žaidėjos, su kuria rungtyniavote arba prieš kurią rungtyniavote, karjera po universiteto paliko jums įspūdį?
– Manęs ji nestebina, bet labai džiaugiuosi dėl DiJonai Carrington. Su ja žaidžiau vienerius metus universitete, o vėliau Konektikute. Kai ją pamačiau WNBA... galvoju, kad daug žmonių ją nuvertina, nors iš tikrųjų ji yra ypač svarbi žaidėja dėl to, kaip ji aukojasi, kaip ji ginasi. Žmonės jos įtakos nesupranta iki tol, kol su ja nežaidžia.
– Trumpai rungtyniavote Konektikuto „Sun“ ekipoje. Kaip manote, kodėl jums nepavyko užsikabinti už šanso WNBA?
– Tiesą sakant, nesu tinkamo ūgio WNBA. Europoje žaidžiu priekinėje linijoje, o JAV būčiau atakuojanti gynėja arba lengvojo krašto puolėja. WNBA nėra normalu tokio ūgio stumdytis po krepšiu. Europos ir JAV krepšinis labai skiriasi.
Po universiteto buvo labai sunku, kadangi vasaromis treniruodavausi kaip gynėja, tačiau tada, kai atvykdavau į Europą, žaisdavau vidurio puolėjos pozicijoje.
Nepaisant to, patirtis buvo nežmoniška. Turėjau galimybę kartu rungtyniauti su Alyssa Thomas ir Dewanna Bonner, tad mokytis iš jų yra neįtikėtina.
Didžiausias privalumas, neskaitant rungtynių, buvo treniruotės. Turėjome individualių įgūdžių trenerį Keithą Porterį, tad iš tokių dalykų pasisemi labai daug.
Trečiąjį „Open Smart Way MLKL“ MVP prizą pagriebusi Bickle turės progą mėnesį vairuoti stilingą ir komfortišką SIXT automobilį.
