Į „Smart Way Karalienės taurės“ šventę uostamiestyje ketinanti atvykti Gintarė Petronytė kovoje dėl trofėjaus visgi didelės intrigos nesitiki ir jame regi užtikrintą Vilniaus „Kibirkšties-TOKS“ triumfą.
„Smart Way Karalienės taurės“ čempionėmis vilnietės sieks tapti penktąkart per turnyro istoriją. Jų 18.30 val. lauks turnyro šeimininkių Klaipėdos „Neptūno-Amberton“ iššūkis.
Nors pagrindinis dėmesys kryps į vakaro kulminaciją, mažajame finale taip pat prognozuojama atkakli ir emocinga kova – dėl bronzos medalių nuo 14 val. kausis „Šiaulių-Vilmers“ bei Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto krepšininkės.
Legendinė šalies žaidėja dėl „Smart Way Karalienės taurės“ yra kovojusi 2023-aisiais. Petronytė atstovaudama sostinės komandai prieš „Neptūną-Amberton“ užfiksavo 54 naudingumo balus ir tapo finalo MVP.
„Smart Way Karalienės taurės“ programa:
- 14:00 val. – Mažasis finalas (Klaipėdos LCC tarptautinis universitetas – „Šiauliai-Vilmers“)
- 16:20 val. – „Nostra“ snaiperės konkursas
- 18:30 val. – Didysis finalas (Vilniaus „Kibirkštis-TOKS“ – Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“)
– Gintare, matėme jus ir Karaliaus Mindaugo taurės renginyje. Daug intrigos Šiauliuose nebuvo, tad kaip manote, ar „Karalienės taurėje“ situacija gali būti kitokia?
– Prisiminus KMT, renginys buvo aukščiausio lygio. Labai gaila, jog šiais metais „Karalienės taurė“ yra sutrumpinta iki vienos dienos renginio. Pernai ji vyko Šiauliuose ir viskas truko dvi dienas – buvo labai gražus renginys.
Žvelgiant iš sportinės pusės, intrigos viso sezono metu labai trūksta. Dvi dienas trukęs „Karalienės taurės“ finalinis ketvertas tapdavo tikrai gražia moterų krepšinio švente. Šiuo klausimu esu nusivylusi. Mano žiniomis, buvo užmojų renginį daryti dvi dienas, bet dėl kažkokių keistų aplinkybių viskas sutrumpinta iki vienos.
Intrigos visiškai nesitikiu. Galbūt mačas dėl bronzos tarp LCC ir „Šiaulių“ kels didesnę intrigą nei finalas. Panašių biudžetų Europos taurės komandos, bet „Neptūnas“ per visus metus to neįrodė. „Kibirkštis“ yra galva geresnė ekipa, nesvarbu – rungtynės Klaipėdoje ar Vilniuje – tos intrigos tiesiog nebuvo. Nemanau, kad ir šįkart bus kažkas kitaip.
– Kalbant apie atskirtį tarp klubų, kodėl ji tarp „Neptūno“ ir sostinės komandos yra tokia didelė ir kaip „Kibirkštis-TOKS“ taip stipriai nutolo?
– Iš tikrųjų į situaciją galime žiūrėti iš kelių pusių. Visų pirma, tai yra ir „Neptūno“ komplektacijos spragos, matosi ir treniravimo skirtumai. „Kibirkštis“ yra stabilesnė, geriau paruošta, sustyguota ir sukomplektuota ekipa.
Žinoma, uostamiesčio sudėtyje buvo pokyčių, bet jų buvo ir pas vilnietes. Faktas, tikrai ne visi „Kibirkšties“ pirkiniai yra pasiteisinę, tačiau atvykusi prancūzė (Zoe Wadoux) gerai įsiliejo į komandą.
Stebint „Neptūno“ krepšininkes – nei brazilė, nei lenkė, nemanau, kad labai įsipaišo į komandą. Ir pati ekipa nedemonstruoja ypatingo žaidimo kalbant ne tik apie šį, bet ir praėjusį sezoną. Ypač, kai turėjo tokias krepšininkes kaip Eglė Šventoraitė, Marina Solopova, puikias legionieres. Buvo sudarytas žaidėjų branduolys, kuris kartu žaidė ne vienerius metus ir biudžetas stipriai išaugo.
Šiemet klaipėdiečių prastas žaidimas ir tokie rezultatai nestebina, kadangi kelerius metus iš eilės tiek Europoje, tiek vietiniame fronte sezonas atrodo šioks toks nuviliantis.
– Pati irgi esate žaidusi „Smart Way Karalienės taurės“ prieš trejus metus. Renginys taip pat vyko uostamiestyje. Kokie prisiminimai dabar iškyla iš to pergalingo finalo?
– Tą sezoną man apskritai viskas buvo įsimintina, kadangi po tiek metų grįžau žaisti į Lietuvą. Tuo metu „Kibirkštis“ irgi nebuvo tokia, kokia yra dabar – tiek biudžetu, tiek viskuo. Nebuvo tokio atotrūkio.
Važiavau į Klaipėdą ir žinojau, kad vienerios rungtynės viską lemia. Tada ir „Neptūnas“ turėjo pajėgias legionierės ir sudėtį. Pamenu labai didelį susikaupimą ir tą rungtynių svarbą. Tikrai nevažiavome kaip kažkokios nugalėtojos ar labai stiprios favoritės. Gal ir buvome favoritės, bet prieš mačą tikrai jautėme daug įtampos. Gerai tai atsimenu, virė daug emocijų, smagu.
Man išvis Lietuvoje norėjosi laimėti visus įmanomus titulus, nes jie yra daug saldesni nei žaidžiant užsienyje. Labai gerai atsimenu ir koks saldus buvo tas pergalės skonis.
– Ar stebina Šiaulių komandos sėkmingas žaidimas? Visgi antroji vieta turnyro lentelėje, patekimas tarp keturių stipriausių klubų „Open Smart Way MLKL“ sezone.
– Stebiu visą Saulės miesto ekipos situaciją, mačiau ne vieną mačą. Man džiugu girdėti, kad tas klubas turi minčių ir užmojų į ateitį. Jie kalba apie norą žaisti Europos turnyre, nori, kiek girdėjau, ne tik išlaikyti branduolį, bet ir stiprintis – tai džiugina.
Man labai norėtųsi, kad būtų kažkokie ne vienadieniai projektai. Šiauliai iš tiesų dėjo žingsnį priekį ir smagu tai matyti. Norėčiau, kad kitą sezoną jie toliau eitų pirmyn ir užaugtų iki stiprios komandos. Lietuvos moterų krepšiniui dabar labai to reikia.
– Ką palaikysite „Nostra“ snaiperės konkurse, kuriame tikriausiai laukia daugiausiai intrigos?
– Tai Kamilę Nacickaitę-Van der Horst palaikysiu (juokiasi). Žinoma, palaikau visas lietuves. Norisi, jog ir Brigitai Sinickaitei gerai sektųsi, bet aš už Kamilę.
– Kaip vertinate debiutinį Linos Brazdeikytės sezoną LCC vyr. trenerės kėdėje? Kaip ji tvarkosi ir ką matote iš šono su visais iššūkiais?
– Aš turiu gerą ryšį su Lina. Ką galiu pasakyti, tai tikrai labai žaviuosi jos veikla, tuo, ką ji daro po krepšininkės karjeros ir grįžimo į Lietuvą. Ji nėjo iškart į treniravimą, bet ką ji nuveikė per pastaruosius metus, su kokiu užsidegimu ji tobulėja, edukuojasi.
Lina perėmė ne tik moterų komandą, bet ji treniruoja ir jaunimą, vaikus, aš matau, ką ji padarė nuo nulio ir per tokį trumpą laiką. Ji tapo įkvėpimu ir pavyzdžiu daugeliui dirbančių trenerių. Žinau, jog Lina dalyvauja seminaruose, mentoriauja, stengiasi dalintis savo žiniomis, tuo pačiu ir pati tobulėti, jungti bendruomenę.
Ji turį viską, kad taptų sėkminga trenere. Charakterį ir labai aukštą krepšinio IQ. Labai gražu žiūrėti, kaip buvusi labai gera krepšininkė, dabar esanti kitame vaidmenyje, taip sėkmingi deda pirmuosius žingsnius. Labai norėčiau tikėti, kad ji pasieks tikrai labai daug. Kaip sakau, žaviuosi tuo, ką ji daro.
– Nemažai gražių žodžių skyrėte Linai už jos naują etapą po žaidėjos karjeros, tačiau kaip jums visas prasidėjęs kelias po karjeros? Kaip sekasi išmėginti visko po truputį, atrasti save ir kas labiausiai iš esamų veiklų džiugina?
– Labai gerai pasakei – visko pabandyti, išmėginti. Baigus krepšininkės karjerą neturėjau jokio plano B. Išėjau į niekur ir visą vasarą ilsėjausi. Ir tada kažkaip pačios galimybės, atrodo, taip organiškai mane pasiekė. Stengiausi niekam nesakyti „ne“, nors beveik kiekvienas iš tų šansų buvo visiškas išėjimas iš komforto zonos.
Žinojau, kad po karjeros nebus lengva atrasti save, bet nenorėjau lengva ranka atmesti nė vienos galimybės. Dabar jau galiu pasakyti, prabėgus pusantrų metų, podkastų visiškai neprisijaukinau. Vis dar bandžiau save stumti, stumti, stumti, bet jau dabar mažinu, man atrodo, kad tai galbūt ne man. Nežinau, dar pažiūrėsime su laiku.
Perėjimas į moterų rinktinę iš žaidėjos į vadovės vaidmenį man turbūt buvo pats džiugiausias žingsnis. Man visada buvo mieliausia būti Lietuvos rinktinėje. Labai smagu, kad kaip buvusi krepšininkė nuo to nenutolau ir dabar visai kitam vaidmenyje, tačiau toje pačioje atmosferoje ir komandoje, tai man ten vienas džiaugsmas bei malonumas.
O atėjus į jaunimo krepšinį, konkrečiai mergaičių, tai nežinau, ar tai yra ką aš norėčiau daryti visą gyvenimą, tačiau dabar aš tame matau labai daug prasmės.
Žinau, kaip mes visi labai norime rezultatų čia ir dabar ir stebimės, kodėl jų nėra, bet man atrodo, kad pamatai yra kitur tik reikia labai daug kantrybės ir niekas nenori žiūrėti nuo ko reikia visą tai užkurti ir nuo ko viskas prasideda.
Man yra įdomu ir man patinka grįžtamasis ryšys. Dirbdama SKM su mergaičių programa, jaučiuosi laiminga. Daug ko mokausi kiekvieną dieną, bet tai man yra be galo įdomu. Labai džiaugiuosi, jog baigus krepšininkės karjerą, pavyko išvengti darbo nuo 8 iki 17 val. bei išlikti artimai sportui, kuriam atidaviau visą savo gyvenimą.
