Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) prasideda svarbiausias sezono etapas – „Kovo beprotybė“ (angl. „March Madness“).
2025–2026 m. sezone NCAA pirmenybėse rungtyniavo keturios Lietuvos krepšininkės – Viktorija Matulevičius (Merilando „Towson Tigers“), Ugnė Sirtautaitė (Niujorko „Fordham Rams“), Gerda Raulušaitytė (Pietų Kalifornijos „Trojans“), Rusnė Augustinaitė (Pietų Karolinos „Clemson Tigers“) ir vyr. trenerio asistentė Radvilė Autukaitė (Kentukio „Wildcats“).
Į „Kovo beprotybę“ Lietuvos merginų atstovaujami universitetai patenka ypač retai, o šiemet svarbiausiame sezono etape dėl trofėjaus rungsis net trys mūsų tautietės – R. Augustinaitė, G. Raulušaitytė ir trenerė R. Autukaitė.
Dar įdomiau, jog Rusnės ir Gerdos atstovaujami universitetai tarpusavyje susitiks jau pirmajame „Kovo beprotybės“ etape.
Abi žaidėjos su Lietuvos jaunių rinktine yra tapusios U18 Europos čempionėmis.
„Lietuva.Basketball“ pavyko susisiekti su Pietų Karolinos „Clemson Tigers“ gynėja R. Augustinaite, kuri pasidalino savo mintimis apie sėkmingą sezoną, tikslus „Kovo beprotybėje“ ir gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kasdienybę.
Iš Šiaulių kilusi 22-ejų Rusnė Augustinaitė žaidžia geriausią savo sezoną koledžų krepšinyje. Per 32 rungtynes 175 cm ūgio gynėja fiksuoja 10,9 taško (antras rezultatas komandoje), o tritaškius meta net 42,3 proc. taiklumu.
Lietuvės atstovaujamas Klemsono universitetas per 32 rungtynes šventė 21 pergalę ir turi pagrįstų ambicijų šių metų „Kovo beprotybėje“.
Tuo metu 189 cm ūgio G. Raulušaitytės „Trojans“ universitetas per 30 rungtynių iškovojo 17 pergalių. 21-erių varėniškė savo debiutiniame NCAA sezone per mačą renka po 2,3 taško.
G. Raulušaitytės ir R. Augustinaitės universitetų akistata šeštadienį Lietuvos laiku prasidės 23:00 val. Nugalėtojos pateks į „Top 32“ etapą.
– Kaip iki šios dienos vertini savo ir komandos sezoną? – „Lietuva.Basketball“ paklausė Rusnės Augustinaitės.
– Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo komanda, nes laimėjome sunkių rungtynių prieš „Top 10“ komandas ir labai laukiame „March Madness“. Klemsono universiteto istorijoje vaikinai ir merginos tuo pačiu metu į „Kovo beprotybę“ patenka po 28 metų pertraukos. Klemsono studenčių komanda čia nėra žaidusi 10 metų iš eilės, todėl šį sezoną tikrai darome didelius dalykus.
Savo asmeniniais rezultatais taip pat džiaugiuosi. Po praėjusio sudėtingo sezono, ateinant į Klemsoną, reikėjo iš naujo užsiauginti pasitikėjimą savimi. Pagal pelnytus taškus ir pataikymo procentus esu gana aukštai, todėl tai – tikrai geras sezonas. „Trojans“
– Kaip sekasi derinti sportą, mokslą ir studentavimą, jeigu jam apskritai lieka laiko?
– NCAA studento gyvenimas nėra lengvas – nuo pat ryto iki vakaro turi labai užimtą tvarkaraštį. Paskaitos, skrydžiai, treniruotės, rungtynės ir pan. Aišku, gerai, kad skrendame privačiais lėktuvais. Aš tokio gyvenimo visada norėjau – visada norėjau gyventi Amerikoje ir žaisti aukščiausiame lygyje, ką šiuo metu ir darau. Esu labai dėkinga, nes nepriimu to kaip savaime suprantamo dalyko. Kai tavo tvarkaraštis įtemptas, gali susifokusuoti ir nėra laiko klaidžioti.
– JAV gyveni jau nuo 16 metų. Kas labiausiai čia tau patinka?
– Man Amerika patiko nuo pat mažų dienų. Pirmą kartą į Ameriką atvažiavau 4 metų, kai čia aplankiau savo a. a. dėdę.
Man patinka tai, kaip Amerikoje viskas yra lengvai prieinama. Čia daugiau galimybių ir laisvumo. Krepšinio atžvilgiu tai – geriausios sąlygos, geriausia priežiūra, esi aprūpintas, skraidai privačiais lėktuvais, gyveni geriausiose vietose. Gali pamatyti Havajus, Bahamus. Tiesiog gyveni gerą gyvenimą.
Aš labai myliu Lietuvą ir grįžtu čia kiekvieną vasarą, nes jaučiu labai daug nostalgijos. Lietuvoje irgi viskas gerai, tik mažesni pastatai, viskas tarsi sumažinta (šypsosi).
– O ko Lietuvoje pasiilgsti labiausiai?
– Labiausiai pasiilgstu savo mamos ir brolio. Kiti dalykai būtų maistas, parduotuvės, draugai, miškai. Aišku, Klemsonas man labai primena Lietuvą žmonių, gamtos atžvilgiu ir tai man labai patinka.
Kai grįžtu į Lietuvą, labai patinka būti gamtoje, apsilankyti muziejuose, istorinėse vietose, nes man patinka domėtis Lietuvos istorija ir iš kur esame kilę.
– Grįžtant prie krepšinio aktualijų, jau šeštadienį Lietuvos krepšinyje laukia dar neregėtas įvykis – pirmą kartą „Kovo beprotybėje“ tarpusavyje kovos dviejų lietuvių atstovaujami universitetai. Kokios mintys prieš šias Lietuvos krepšiniui ir jums ypatingas rungtynes?
– Žinokite, iki šiol negaliu patikėti, kad taip viskas susidėliojo. Niekada negalėjau net pagalvoti, kad mes su Gerda žaisime viena prieš kitą, nes mūsų komandos yra visiškai iš kitų konferencijų. Visų pirma, labai pasiilgau Gerdos – mes su ja kartu žaidėme nuo dvylikos metų ir kartu užaugome, todėl ji man kaip sesė. Bus labai smagu ją pamatyti, apsikabinti ir pakalbėti lietuviškai. Aišku, gal dar ir nuotrauką pasidarysime (šypsosi).
Mes abi negalime patikėti, kad gyvenimas taip viską sudėliojo. Kai po „Selection Sunday“ paaiškėjo, kad žaisime tarpusavyje, iškart susiskambinome. Dievas turi savo planą ir tokių galimybių daug nepasitaiko.
– Kokia ta „March Madness“ atmosfera?
– Tai yra geriausias jausmas. Į kiekvieną treniruotę ateina su didžiausiu noru, skautini varžoves ir ruošiesi. Aplink visi žmonės apie tai kalba, domisi ir džiaugiasi. Mums tai yra galimybė sukurti Pelenės istoriją. Mūsų treneris sako, kad mes turime stiprią energiją ir daug vidinės jėgos, kurią nukreipus tinkama linkme mes galime padaryti labai didelius dalykus.
Turime labai gerą Klemsono fanų bazę. Bilietai į mūsų rungtynes tikrai nepigūs – jie kainuoja apie 100–200 dolerių. Žaisime Pietų Karolinoje, o nuo Klemsono tai yra maždaug pusantros valandos kelio. Manau, turėsime daug savo sirgalių arenoje. Aišku, daug jų turės ir Gerdos universitetas (šypsosi).
– Kokią žinutę norėtum perduoti Lietuvos krepšinio sirgaliams?
– Visiems, o ypač mergaitėms ir berniukams, norėčiau pasakyti, kad viskas yra įmanoma. Mes su Gerda žaidžiame aukščiausiame NCAA divizione ir norime inspiruoti mažas Lietuvos mergaites, kad jos irgi patikėtų savo jėgomis. Norime dalintis savo patirtimi, kurią gauname būdamos čia.
