Debiutiniame „Smart Way MLKL“ sezone sėkmingus pasirodymus rengianti Tjaša Turnšek pasidalijo patirtimi Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto komandoje, atskleidė savo krepšinio idealą ir pasisakė, ką labiausia mėgsta Lietuvoje.
Klaipėdos LCC tarptautinis universitetas / Tvarkaraštis
Klaipėdos LCC tarptautinis universitetas
Kauno Aistės-LSMU„Smart Way MLKL“ vasario mėnesio MVP išrinkta 18-metė 188 cm ūgio puolėja antrąjį 2026-ųjų mėnesį rinko 18,8 taško, 9 atkovotų kamuolių, 2 rezultatyvių perdavimų ir 23,5 naudingumo balo vidurkius.
„Esu labai laiminga, kad sulaukiau šio apdovanojimo, – pasakojo Turnšek. – Jo nesitikėjau, bet galvoju, kad krepšinis yra komandinis sportas, tad labai svarbu, jog turiu tokią komandą, kuri manimi pasitiki ir dalijasi kamuoliu. Taip pat ir treneriai – jie yra didelė dalis šio apdovanojimo.“
„Galvoju, kad tokį pasirodymą lėmė tai, jog pakeičiau požiūrį į krepšinį, – tęsė slovėnė. – Turiu omenyje, kad jo, kaip dalyko, nebepriimu taip rimtai. Išeinu į aikštelę ir galvoju apie tai, kaip smagiai praleisti laiką. Manau, jog tai man padeda būti atsipalaidavusiai ir nejausti tiek spaudimo.“
Bendra atletės statistika „Smart Way MLKL“ pirmenybėse siekia 12,1 taško, 6,5 atšokusio kamuolio, 2,4 rezultatyvaus perdavimo ir 13,3 efektyvumo balo.
Pagal rezultatyvumą ir naudingumą LCC komandoje ją lenkia tik Maisa Pereira Dias (14,2 tšk., 17,9 naud. bal. vid.).
Negana to, klaipėdietės šį sezoną pateko į „Open Smart Way MLKL“ čempionato finalo ketvertą, kuriame sieks užsikabinti medalį.
„Galvoju, kad komanda priėmė labai šiltai, – apie žaidimą uostamiestyje kalbėjo Turnšek. – Turime labai jauną komandą, todėl manau, kad mūsų chemija – labai gera.
Aišku, persikėlimas į LCC buvo didžiulis žingsnis, nes tai pirmieji mano profesionalės metai, pirmieji metai užsienyje. Aišku, buvo sunku, bet su komandos, šeimos ir draugų pagalba viskas išėjo puikiai. Lietuva, kaip šalis, yra gera. Man čia patinka.“
– Ar būtent šeimos pasiilgstate labiausiai, būnant užsienyje?
– Taip, esu labai pasiilgusi šeimos, ypač močiutės ir buvusių komandos draugių. Taip pat pasiilgau ir maisto, kadangi Lietuvoje esantis maistas net nėra arti to, kuris yra Slovėnijoje (juokiasi). Kai iš pradžių atvykau, tai buvo didžiausia problema, kadangi turėjau dažniau pati gamintis maistą.
– LCC komandai pirmą sezoną vadovauja Lina Brazdeikytė. Ar galėtumėte papasakoti, kaip sekasi jums kartu darbuotis?
– Treniruočių metu labai daug dirbame ties individualių įgūdžių gerinimu. Manau, kad tai galima pamatyti ir rungtynėse, nes viena prieš vieną situacijose esame labai geros. Taip pat visada, kai noriu sportuoti individualiai, ji yra pasiruošusi padėti ir dalina patarimus. Noriu išskirti ir asistentą Mantą Ruikį, kuris labai padeda.
– Kokią ambiciją turite su LCC komanda?
– Dėl to, kad esame jauna komanda, mūsų trenerė pernelyg daug nespaudžia. Ji nesakė, kad turime laimėti medalį ir taip toliau. Ji kaip tik sakė, kad šis sezonas yra skirtas tam, jog visos tobulėtume, nejaustume spaudimo ir būtume kaip įmanoma gera komanda.
– Kaip manote, ar žaidimas LCC jau dabar jums buvo geras sprendimas?
– Tikrai taip, tai yra geras dalykas, jog čia atvykau. Gaunu daug šansų pasireikšti prieš geras komandas Lietuvos ir Baltijos lygose. Planuoju studijuoti ir žaisti krepšinį JAV, tačiau manau, kad prieš išvykstant ten turėjau priimti sprendimą žaisti profesionaliai.
– Pastaruosiuose dviejuose atrankos į Europos čempionatą languose vilkėjote moterų rinktinės marškinėlius. Koks jausmas buvo debiutuoti su pagrindinės komandos marškinėliais?
– Aišku, tai yra labai didelis dalykas, jog patekau į moterų rinktinę. Mano (krepšinio) idealas – Eva Lisec. Taip pat žaidimas su Teja Oblak... buvau labai laiminga, nes ji mato visas erdves, pasako, ką turiu padaryti aikštelėje, tad esu už tai jai labai dėkinga.
Iš pradžių bijojau, kad negausiu žaisti, o po to, kai supratau, jog žaisiu... buvau išsigandusi, nes galvojau, kaip reikės žaisti. Jaučiau spaudimą, bet man tai patinka.
– Tęsiant mintį apie rinktinę – kaip jautėtės tada, kai jūsų idealai tapo draugėmis?
– Iš pradžių buvo keista, treniruočių metu žiūrėdavau, kaip jos ruošiasi pratyboms ir kartu rungtynėms. Bandžiau su jomis bendrauti, treniruočių metu klausiau klausimų, kad žinočiau, ką galiu padaryti geriau.
– Paminėjote, kad nemėgstate lietuviško maisto, tad išrinkite du dalykus, kurie jums Lietuvoje patinka, ir du, kurie nelabai.
– Pirmiausia – oras nėra pats geriausias, taip, visai neblogai, kai nėra rūko ir didelio vėjo. Jeigu šviečia saulė, tada viskas gerai, bet dažniausiai taip nėra.
Taip pat grįšiu prie maisto, balkanų maiste yra daugiau prieskonių. Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, galvojau, kad maistas neturi skonio (šypsosi).
Man labai patinka jūra ir keturračiai, kurių Klaipėdoje yra daug. Aš pati turiu licenciją keturračiui, bet dabar su juo nevažinėju.
