Klaipėdos „Neptūno-Amberton“ puolėja Marina Solopova po pirmojo mačo moterų Europos taurės turnyre pažvelgė į savo komandos sugrįžimą į platesnius vandenis, išskyrė jausmą žaidžiant su komandos drauge ir prakalbo apie neuždarytas Lietuvos moterų krepšinio rinktinės duris.
Charakterį parodžiusios Martyno Airošiaus auklėtinės „Švyturio“ arenoje 62:74 pirmajame Europos taurės mače galiausiai patyrė pralaimėjimą prieš Prancūzijos grandes Monpeljė BLMA ekipą.
Ketvirtajame kėlinyje sėkmingą bangą pagavusios „Neptūno-Amberton“ krepšininkės surengė atkarpą 14:5 ir likus 3,5 minutės iki mačo pabaigos sumažino BLMA persvarą iki 5 taškelių (60:65).
Tiesa, po to labiau patyrusios prancūzės atlaikė klaipėdiečių šturmą ir galiausiai šventė pergalę dviženkliu skirtumu (62:74).
„Aš esu žaidusi visokiuose lygiuose, jokio jaudulio nebuvo, bet vis tiek truputį perdegėme. Daug kam tai buvo pirmosios Europos taurės rungtynės. Tai – visai kitoks lygis. Esu žaidus Prancūzijoje, tad žinau, koks čia yra fiziškumas, bet tikrai nesitikėjome, kad jis bus šitoks. Manau, kad tai mus išmušė iš vėžių.
Bet antroje mačo dalyje jau viskas buvo geriau, aišku, norėtųsi žaisti taip nuo pat pradžių. Pirmas blynas prisvilo, bet Roma irgi per vieną dieną nebuvo pastatyta. Laukia dar labai ilgas sezonas. Iš šių rungtynių galime mokytis ir pritaikyti tam tikrus dalykus rungtynėms Šveicarijoje“, – portalui kalbėjo viena pajūrio komandos lyderių M.Solopova.
Į Europos taurės kovas Klaipėdos komanda grįžo po 10 metų pertraukos. Pastarąjį sykį 2014 metais minėtose pirmenybėse kovėsi tuometinė Klaipėdos „Fortūna“, kurios nare tuomet buvo ta pati Marina Solopova.
Po dešimtmečio su Klaipėdos ekipa į Europos taurės varžybas grįžusi M.Solopova per 20 minučių ant parketo pasižymėjo 11 taškų (1/2 dvit., 2/4 trit., 3/4 baud.), atkovojo 5 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir sukaupė 14 naudingumo balų.
Kas per tą dešimtmetį, kol krepšininkė nebuvo Klaipėdoje, pasikeitė?
„Net nežinau... tik pasenau (juokiasi – red.). Tas tikrai pasikeitė, labai jaučiasi, kai žaidžiau tuo metu, o dabar viską skauda (juokiasi – red.). Dabar reikia eiti į reabilitacijas ir taip toliau.
Pasikeitė labai daug kas – dabar žaidžiame „Švyturio“ arenoje, pasikeitė žaidėjos, visa organizacija. Manau, kad dabar judame labai gera linkme. Tikėkimės, kad ir toliau viskas taip bus“, – svarstė 34-erių puolėja.
Pastarąjį sykį M.Solopova Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje žaidė atrankoje į 2023 m. Europos čempionatą.
Mūsiškės šiuo metu kovoja dėl vietos 2025 m. Europos čempionate, kur atrankoje mūsiškės yra iškovojusios 2 pergales iš tiek pat galimų.
Artėjančiame lange Rimanto Grigo treniruojama Lietuvos rinktinė lapkričio 7 d. Antverpene kausis prieš 2023 m. Europos čempiones Belges, o po to lapkričio 10 d. mūsiškės Lenkijoje susitiks su Azerbaidžano ekipa.
Visgi 34-erių M.Solopova durų 5 prieš 5 rinktinei kol kas neuždaro.
„Kaip ir prieš tai esu minėjusi – niekada neuždarau durų. Vienas dalykas yra žaisti klubiniame krepšinyje. Labai geras dalykas esu, kad žaidžiu namie, bet kitas dalykas – atstovavimas savo šaliai. Nėra nieko panašaus į tai, kai atstovauji Lietuvai... tai yra visai kitaip.
Bet. Reikia pagalvoti ir apie amžių. Man netrukus bus 35-eri. Praėjusią vasarą buvau trijulių Lietuvos rinktinėje, tad jeigu būsiu reikalinga, labiau orientuojuosi į tai. Jeigu ten pakvies, viskas bus šauniai.
Penki prieš penkis rinktinei durų neuždarau, bet jeigu paskambins treneris... kodėl gi ne? (šypšosi – red.). Jeigu reikia žaidėjų, aš galiu atvažiuoti ir padėti.
Reikia pagalvoti ir iš kitos pusės – aš galiu tą laiką panaudoti poilsiui, atsistatymui, kur būsiu šviežesnė sezonui. Tai yra dvi pusės... bet – kita pusė yra Lietuva. Mes ją visi mylime, norisi jai atiduoti viską. Žinome, kad (man žaisti – red.) už Lietuvą yra likę nedaug rungtynių, o gal išvis net nelikę“, – dėstė M.Solopova.
Primename, kad „Neptūnas-Amberton“ jau ketvirtadienį grįš į moterų Europos taurės kovas, kur nuo 20:30 val. Šveicarijoje susikaus su vietos „Elfic“ klubu.
– Ko rungtynėse prieš BLMA ekipą pritrūko, kad nepavyko perlaužti rungtynių iki pat galo ir persverti rungtynių rezultato?
– Nėra lengva grįžti į rungtynes iš -20. Tuo labiau prieš Prancūzijos komandą. Jeigu būtų buvę lengva, mes būtume pasiėmusios ir nuvažiavusios. Tokiose rungtynėse yra ypač svarbios detalės – vienas pramestas metimas gali pakeisti rungtynių eigą. To ir užtenka, kad iš -5 kristume į didesnę duobę.
Atrodo, kad eina geras metimas, bet nepataikai, o jos tada atsikovoja kamuolį ir užbėga... man nieko keisto šiose rungtynėse nebuvo, nes aš žinau, kad visos komandos Prancūzijoje yra tokio lygio. Paskutinė gali laimėti prieš pirmą, pirma – prieš šeštą ir taip toliau.
Reikia pasimokyti, kad turime žaisti nuo pat pradžių. Jeigu tą padarysime, mes galėsime toli nueiti visur, kur mes tik dalyvaujame.
– Prieš 10 metų žaidėte tuometinėje Klaipėdos „Fortūnoje“. Laikas parodė, kad iki rungtynių prieš BLMA, Klaipėda kone dešimtmetį nematė moterų Europos taurės kovų. Kas pasikeitė jumyse, kaip žmoguje, o kas pasikeitė pačiame Klaipėdos moterų krepšinyje?
– Net nežinau... tik pasenau (juokiasi – red.). Tas tikrai pasikeitė, labai jaučiasi, kai žaidžiau tuo metu, o dabar viską skauda (juokiasi – red.). dabar reikia eiti į reabilitacijas ir taip toliau.
Pasikeitė labai daug kas – dabar žaidžiame „Švyturio“ arenoje, pasikeitė žaidėjos, visa organizacija. Manau, kad dabar judame labai gera linkme. Tikėkimės, kad ir toliau viskas taip bus.
Kaip dabar žinome – moterų krepšinis dabar yra ant bangos. Ačiū visiems sirgaliams, kurie atėjo, nes jų buvo gan daug. Buvo labai smagu žaisti.
– Pernai į aikštelę grįžote po kryžminių kelio raiščių traumos. Kaip galėtumėte apibūdinti tą kelią, kurį nuėjote nuo to laiko iki sugrįžimo į Europos taurę?
– Galiu pasakyti, kad viskas nutinka dėl kažkokios priežasties. Aš tuo labai tikiu. Kai nusitraukiau (kelio) raiščius, galvojau: „Kas čia bus? Ar tokiame amžiuje atsistatysiu?“. Bet aš atsistačiau puikiai. Man tikrai pasisekė, kad turėjau nuostabius žmones aplink – kai man reikėjo, man padėjo tas pats „Neptūnas“: visi treneriai, valdžia, kineziterapeutė. Kai buvau Rumunijoje, prie to gijimo proceso labai prisidėjo pats klubas.
Iš tikrųjų – aš net nesitikėjau, kad grįšiu į Europos taurę. Galvojau, kad tokio amžiaus žaisiu užsienyje... vis tiek žiūri labiau į finansus, bet... kai grįžau namo... čia taip gera! Džiaugiuosi, kad mūsų komanda mėgina sukurti kažką nuostabaus. Pernai laimėtas pirmasis klubo trofėjus, šiemet irgi turime gerą komandą, sezonas ilgas, visko gali būti, bet, tikiuosi, kad viskas bus gerai (šypsosi – red.).
– Šį tarpsezonį prie „Neptūno“ prisijungė jūsų draugė Eglė Šventoraitė. Kokia yra atmosfera komandoje ir koks jausmas žaisti su sau tokiu artimu žmogumi?
– Čia yra žiauriai nuostabu! Žaisti su savo viena iš geriausių draugių... čia gali pavydėti visi žmonės. Pernai grįžau į komandą, tikrai negalvojau, kad grįšiu ilgam, bet žiūriu, kad labai gerai juda reikalai, grįžo Eglė, Klaipėdoje viskas nuostabu, atmosfera komandoje žiauriai gera, neturime jokių problemų. Mes einame į darbą ir žaidžiame.
Kaip ir visur – mes turime vietų, kur tobulėti, bet mūsų moterų krepšinio lubos Lietuvoje ypač aukštos. Esu žaidusi ne vienoje užsienio valstybėje, kur susirenka pilnos salės.
Toje pačioje Rumunijoje. Visi galvoja, kad ten yra labai prastai, bet į mūsų rungtynes ateidavo penki tūkstančiai žmonių. „Rapid“ komanda Rumunijoje turėjo viską – medicininį kabinetą, visą treniruočių bazę...
– Brigita Sinickaitė mače prieš BLMA ekipą parodė savo solidumą tiek puolime, tiek gynyboje. Kaip galėtumėte įvardinti jos tobulėjimą, prisipratinimą prie naujos rolės ir kokio lygio tai žaidėja gali būti ateityje?
– Aš matau tai, kaip ji dirba per treniruotes. Ji įdeda labai daug darbo. Ta pati patirtis ateina. Pernai žaidė vienoje komandoje, šiemet mūsų komanda yra kiek kitokia. Vis tiek tu adaptuojiesi prie komandos. Manau, kad šįmet žaisti yra lengviau, nes yra kitos žaidėjos. Brigita tobulėja tikrai labai gerai.
Krepšinis yra toks dalykas, kur tu tobulėji visą gyvenimą. Man 35-eri ant nosies, bet aš esu išmokus naujų judesių ir padarau kažką naujo. Tobulėjimui ribų nėra, bet jeigu yra noro, tai yra žiauriai gerai.
Aš džiaugiuosi, kad Brigita pagaliau turi galimybę parodyti save Europai. Ypač Prancūzijai, prieš kurios komandą ji labai solidžiai atrodė. Komandos visai kitaip žiūri į žaidėjas, kai pamato, kad ji gali žaisti Europoje. Vienas dalykas yra žaisti Lietuvoje, Baltijos pirmenybėse, bet tada, kai žaidi Europos turnyre, tau atsidaro platesnės durys, tave labiau pastebi.
Tikiuosi, kad Brigita žais labai ilgai, labai geruose klubuose ir pasieks savo aukščiausią tašką.
Erikas Petrikas, Lrytas
